Daugybę metų yra žinoma, kad įkvėpus smulkiųjų dulkių, kurių sudėtyje yra kristalinio silicio dioksido, galima pakenkti plaučiams. Naudojant kvarcinį smėlį smėliuojant jis skylą į itin mažus silicio kristalus, kurių dydis mažesnis kaip 5 mikronai. Patekę į kvėpavimo takus šie smulkūs kristalai lieka plaučiuose visą likusį gyvenimą. Tai gali sukelti tokias sunkias ar net mirtinas kvėpavimo takų ligas kaip silikozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys ir kt.
Todėl daugelyje šalių yra draudžiama naudoti abrazyvus, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 1% laisvojo silicio. Kvarciniame smėlyje jo yra 90 % …
Ar šratuotojo šalmas yra pakankama apsauga nuo laisvojo silicio?
Ne. Problema tame, kad įkvepiamų plaučiuose nusėdančių dulkių dalelės yra tokios smulkios, kad jų negalima pamatyti plika akimi. Darbo aplinkoje kur oras nuolat juda ir netiekiamas grynas oras, įkvepiamos plaučiuose nusėdančios dulkės ore gali išlikti ištisas dienas. Dalelės, kurių dydis 2 mikronai ore išsilaiko itin ilgą laiką (per 24 valandas jos nusėda tik 1 metrą). Tai reiškia, kad net nusėdus stambiausių ir vizualiai matomų dulkių debesiui smulkiausios dalelės ore išlieka dar labai ilgą laiką. Baigus darbą ir tokioje aplinkoje nusiėmus šalmą smulkiausios dalelės patenką į jo vidų ir sekantį kartą jį užsidėjus jau kvėpuojama … silicio kristalais.
Taip pat visada reikia įvertinti žalą netoliese dirbantiems žmonėms, kurie neturi spec. apsaugos ir kuri yra dar didesnė nei pačiam šratavimo operatoriui.
Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ yra nustatyta darbo aplinkos oro kvarco, silicio dioksido atmainos, alveolinės frakcijos profesinio poveikio ribinė vertė – 0,1 mg/m³.